skonio tyrimai

Lietuvoje populiariausi yra blind skonio testai, kuriais klientas užsitikrina, kad jo produkto kokybė yra gera. Problema kyla tada, kai suprantame, jog realybėje produktų mes nevartojame ir, juo labiau, jų neperkame užsimerkę, todėl idealiu atveju, tiriant tiesioginį produkto skonį, turėtų būti tiriama ir produkto išvaizda bei komunikacija. Svarbu ir tai, kad skonio ir aromato tyrimai gali būti atliekami ir ne maisto pramonėje.

kas tai yra?

Tai skonio, aromato tyrimai, kurie atliekami kiekybine ir/ar kokybine metodologija.
Skonio ir aromato tyrimai gali būti kelių tipų:

Blind skonio testai: respondentai fokusuotų grupinių diskusijų metu vertina produkto skonį, jie nemato produkto pakuotės ir nežino jo pavadinimo. Diskusijų metu jie skonius ranguoja, lygina su konkurentais, kalba apie įvairius skonio aspektus, formuluoja vertinimo kriterijus, iš duotų skonio alternatyvų išsirenka jiems patraukliausią.

In-home testai: respondentai testuojamą produktą vartoja namuose. Jiems skiriamos 1-2 savaitės produktą bandyti, ragauti ir tik po to jie išsako savo nuomonę. Tyrimas paremtas teorija, kad žmogus turi „susigyventi“ su skoniu, vartoti savo aplinkoje, su savo žmonėmis, jam patinkančiose situacijose.

Holistinis skonio tyrimas: apima teorinį gero skonio modelį (pvz.: koks yra geras/ blogas alaus skonis?) bei išorinius produkto apsektus (pvz.: ar šioje pakuotėje sausainiai atrodo skanesni? pakuotės tyrimai)

Skonio, aromato testas ne maisto pramonės prekės ženklui – kaip kvepia Omnitel, Bitė ar Tele2 salonas?

kodėl tai svarbu ir kokią naudą aš gausiu?

Gamintojas pirmiausiai turi įsitikinti, kad produkto funkcija (skonis!) neturi trūkumų ir tik tada mąstyti apie produkto komunikaciją. Būtent todėl daugelis klientų daro tęstinius skonio tyrimus, seka produkto kokybę.

Malonus, geras skonis yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga, kad produktas būtų sėkmingas rinkoje – produkto „skanumui“ taip pat turi įtakos prekės  ženklo siunčiami emociniai signalai bei produkto vizualinis patrauklumas (tiek produkto, tiek pakuotės)

Kvapai ir aromatai prikelia emocijas –  tai ne tik fiziologija! Pavyzdžiui, šį efektą puikiai išnaudoja drabužių parduotuvės, kurios vasariškų kvapų pagalba paskatina nusipirkti maudymosi kostiumėlį žiemą.

Kvapų ir skonių analizė ne maisto pramonės prekės ženklams gali padėti stiprinti prekės ženklo įvaizdį – formuoti jo išskirtinumą.

Didžiąją dalį informacijos apie aplinką (ir produktus) mes gauname per jausmus, pojūčius. Tikėtina, kad ateityje, be produkto vizualikos, išaugs ir tokių pojūčių įtaka kaip garsas, kvapas, tekstūra ar skonis.